2024 m. liepos 17-23 d. klimato nelaimių planetoje apžvalga

Anomalus karštis

2024 m. liepos 22 d., pirmadienis, Europos klimato tarnybos „Copernicus“ duomenimis, buvo karščiausia diena Žemėje, sumušė prieš tai, sekmadienį, pasiektą rekordą.

Vidutinės paros temperatūros Žemėje rekordai:
2023 07 06 - Tcp.+17,08 °С
2024 07 21 - Tcp.+17,09 °С
2024 07 22 - Tcp.+17,15 °С

Grafike pavaizduota didžiausia vidutinė pasaulinė temperatūra pagal Europos klimato tarnybos „Copernicus“ duomenis

Be to, 2024 m. birželis buvo tryliktas iš eilės karščiausias mėnuo planetoje nuo orų stebėjimo pradžios.

Rytų Aziją užklupo rekordinė karščio banga. Jau kelias dienas alinantis karštis nesiliauja net naktimis, neleisdamas žmonėms pailsėti. Juejango apygardoje, Hunano provincijoje, Kinijoje, žemiausia dienos temperatūra buvo +32,4 °C.

Didžiulėje Kinijos teritorijoje įsivyravo neįprasta karščio banga

Minimalios paros temperatūros rekordai taip pat užfiksuoti Džedziango provincijos Hangdžou mieste - +31 °C ir Dziano provincijos Dziangsi apskrityje - +30,5 °C.

O Pietų Korėjoje, Gangningo mieste, Gangvondo provincijoje, liepos 22 d. minimali temperatūra buvo +30,2 °C, o vidutinė liepos mėnesio minimali temperatūra buvo +21 °C.

Jungtinės Karalystės Tarptautinio plėtros ir aplinkos instituto (IIED) atlikto tyrimo duomenimis, per pastaruosius 10 metų Pietų Korėjoje ekstremalaus karščio dienų skaičius išaugo daugiau nei šešis kartus - nuo 9 iki 58 dienų.

Dienų, kai Pietų Korėjoje buvo neįprastai karšta, skaičius:
1994-2003 m. - 9 dienos
2004-2013 m. - 17 dienų
2014-2023 m. - 58 dienos

Liepos 20 d. Japonijos Šidzuoka miestas, Šidzuoka prefektūroje, tapo karščiausia šalies vieta, kurioje temperatūra siekė +38,9 °C, o tai yra beveik 10 °C daugiau už normą (Tmax (vidutinė liepos mėn.) - +29 °C).

Nahos mieste, Okinavos prefektūroje, pirmą kartą per 134 metus, skaičiuojant nuo 1890 m., kai buvo pradėta registracija, temperatūra pasiekė +36 °C.

Liepos 23 d. Japonijos meteorologijos agentūra ir Aplinkos ministerija paskelbė įspėjimus apie karščio smūgio pavojų 40 iš 47 šalies prefektūrų.

Įvairiose Japonijos prefektūrose fiksuojami temperatūros rekordai

Keliuose „JR Yosan“ geležinkelio linijos ruožuose buvo sustabdytas traukinių eismas. Liepos 21 d. Ijo-Odzu stotyje Odzu mieste, Ehimės prefektūroje, bėgių temperatūra viršijo 60 °C ribą, o Kagavos prefektūroje tarp Motoyama ir Kanonji stočių užfiksuota bėgių deformacija.

Japonija

Tuo pat metu kituose Japonijos regionuose buvo ekstremalių kritulių. Japonijos meteorologijos agentūros duomenimis, liepos 20 d. Tokijo mieste vos per vieną valandą iškrito 50,5 mm kritulių (vidutinė liepos mėnesio norma Tokijuje yra 132,4 mm kritulių), o Šigos prefektūroje esančiame Otsu mieste - 90 mm, o tai viršija pusę liepos mėnesio normos regione (vidutinė liepos mėnesio norma Otsu mieste yra 169,9 mm kritulių).

Liepos 20 d. Kiūšiū saloje, Kagošimos prefektūroje, išsiveržė Sakuradžimos ugnikalnis.

Sakuradžimos ugnikalnio išsiveržimas Kiūšiū saloje, Japonija

Sprogimo dūmai ir pelenai pakilo į 3,7 km aukštį virš kraterio. Dideli vulkaninių uolienų luitai išsibarstė 2 km spinduliu.

Verta paminėti, kad Sakuradžima yra Airos kalderos, vienos iš planetos pavojingiausių planetos supervulkanų, dalis. Pastaraisiais metais jis buvo labai aktyvus.

Pietų Korėja

Liepos 19 d. Pietų Korėjos sostinė Seulas ir jo priemiesčiai smarkiai nukentėjo nuo neįprastų liūčių ir potvynių. Kai kuriose vietose per valandą iškrito daugiau kaip 88 mm lietaus. Šiame regione didesnis nei 30 mm per valandą kritulių kiekis laikomas smarkiu, o didesnis nei 50 mm per valandą - itin smarkiu.

Pietų Korėją užklupo ekstremalios liūtys

Korėjos meteorologijos agentūros (KMA) duomenimis, skirtinguose šalies regionuose iškritusių kritulių intensyvumas buvo:
Seule - daugiau kaip 50 mm
Pchenjone - 88,5 mm
Paju - 69,8 mm
Yongcheon - 58,5 mm

Paju mieste per dvi dienas, liepos 17 ir 18 d., iškrito 634 mm kritulių. Tai yra beveik pusę vidutinio metinio kritulių kiekio (vidutinė metinė norma yra 1295,8 mm kritulių).

Vandeniui ėmus sparčiai kilti, gamykloje esančiame konteineryje įstrigo 5 darbuotojai. Laimei, jie buvo laiku aptikti ir išgelbėti.

Šalies vyriausybės duomenimis, dėl galingų liūčių 8 provincijose buvo evakuotas 901 žmogus.

Seule dėl smarkios liūties buvo visiškai sustabdytos abi Donbu greitkelio, jungiančio miestą su Giongido provincija, kryptys, taip pat uždarytos Naebu greitkelio atkarpos.

Inčono tarptautiniame oro uoste dėl oro sąlygų buvo atšaukti 25 skrydžiai, o keturi lėktuvai turėjo grįžti po pakilimo.

Kinija 

Liepos 17 d. rytą Zigui apygardoje, Yichango rajone, Hubėjaus provincijoje, nuslinko didelio masto nuošliauža.

Ekspertų skaičiavimais, griuvusios žemės tūris yra apie 800 000 kubinių metrų. Tai beveik atitinka vieno garsiausių pasaulio dangoraižių - 102 aukštų dangoraižio „Empire State Building“ Niujorke - tūrį. Apytikslis pastato tūris siekia 1 mln. m³.

Griūtis prasidėjo nuo kalno krašto, tačiau netrukus didžioji kalno dalis visiškai nuslinko žemyn.

Didžiulė nuošliauža nušluoja viską savo kelyje, Hubėjaus provincija, Kinija

Kartu su juo sugriuvo 1200 metrų ilgio Wugao kelio atkarpa, ir apie 4 ha citrusinių vaisių sodų.

Junano provincijoje nuošliauža užblokavo automobilį greitkelyje ant uolos krašto.

Žmonės turėjo kelias sekundes pabėgti pro langus ir stoglangį, kol slenkanti žemė nustūmė automobilį į bedugnę.

Po kelių akimirkų nuošliauža nustums automobilį į bedugnę, Junano provincija, Kinija

Liepos 20 d. uolienų griūtys užtvėrė kelius į 13 kaimų Šanlino apygardoje, Nanningo rajone, Guangsi provincijoje. Laimei, aukų nebuvo.

Ekstremalūs krituliai ir potvyniai apėmė didžiulius šalies plotus.

Didžiausios pasaulyje hidroelektrinės „Trys tarpekliai“ prie Jangdzės upės, Hubėjaus provincijoje, rezervuare esantis vanduo, pakilo 15 metrų virš normalaus lygio ir pasiekė 161,1 metro lygį.

Nuo liepos 17 d. Henano provincijoje vandens lygis 33 rezervuaruose viršijo kritinę ribą.

Kad užtvankos nesugriūtų, vandenį iš rezervuarų reikėjo leisti avariniu būdu.

Vanduo plūstelėjo žemyn upe ir sukėlė staigius niokojančius potvynius. Kai kurie Henano ir Šansi provincijų gyventojai nespėjo evakuotis, nes įspėjimas apie vandens nuleidimą atėjo per vėlai.

Stipraus potvynio metu žmonės eina vandeniu iki juosmens ir iki krūtinės, Kinija

Kai kurie namai, automobiliai ir žemės ūkio paskirties žemė buvo užlieti arba visiškai sunaikinti. Gelbėtojai greitaeigėmis valtimis plaukė gatvėmis gelbėdami žmones iš užlietų namų.

Liepos 16 d. išvakarėse Dafengying kaime, Nanyang miesto rajone, Henano provincijoje, per dieną iškrito 606,7 mm kritulių - 75 % metinės kritulių normos (metinis kritulių kiekio vidurkis yra 800 mm), o tai dar labiau pablogino padėtį.

Didelio masto potvynis Henano provincijoje, Kinijoje

Tą pačią dieną Baoji mieste Šansi provincijoje per 24 valandas iškrito 182,4 mm kritulių, taip sumušant vietos dienos kritulių kiekio rekordą. Ši vertė viršijo pusantro mėnesio kritulių normą (vidutinė liepos mėnesio norma yra 104 mm kritulių).

Smarkios liūtys užtvindė miesto zoologijos sodą, todėl gyvūnai atsidūrė spąstuose. Liepos 17 d. darbuotojams pavyko perkelti mažuosius gyvūnus, o didžiųjų gyvūnų aptvaruose buvo pastatytos smėlio užtvaros ir platformos. Jiems beliko tik laukti, kol vanduo pasitrauks. Nepaisant zoologijos sodo darbuotojų pastangų, kai kurie paukščiai nugaišo.

Gyvūnai užtvindytame zoologijos sode, Baodzi miestas, Kinija

Liepos 19 d. Šansi provincijoje, Zhashui apskrityje, iš dalies sugriuvo Danningo greitkelyje esantis kelio tiltas Nr. 2. Mažiausiai 25 transporto priemonės įkrito į upę.

Nacionalinio priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo biuro duomenimis, nuo liepos 21 d. rasta 15 žuvusiųjų, toliau ieškoma dešimčių dingusių žmonių.

Šansi provincijoje ( Kinijoje) iš dalies sugriuvo kelio tiltas

Taip pat smarkiai nukentėjo Šanjango apskrities Šanlo rajono Šansi provincijoje. Buvo užtvindyti keliai ir užblokuoti greitkeliai.

Potvynis naktį užklupo Mandžiūrijos kaimą ir praktiškai jį nušlavė nuo žemės paviršiaus.

Sičuano provincijoje neįprastos liūtys sukėlė didelius potvynius ir nuošliaužas Jaano apygardoje, Aba rajone.

Dzigu apygardoje, Lešano rajone užtvindyta 80 proc. gatvių.

Liepos 20 d. dėl smarkaus lietaus pakilo upės vandens lygis Xinhua kaime, Hanyuan apskrityje. Buvo nuplauta 40 namų, sugriauti tiltai ir keliai.

Stipraus lietaus padariniai Sičuano provincijoje, Kinijoje

Liepos 21 d. duomenimis, 10 žmonių žuvo, o 29 dingo be žinios. Paieškos ir gelbėjimo darbai tebevyksta.

Liepos 19 d. galinga smėlio audra Dunhuango mieste, Gansu provincijoje dangų nudažė geltona spalva.

Smėlio audra nuspalvino dangų geltona spalva, Gansu provincija, Kinija

Stiprus vėjas nešė smėlį, o matomumas sumažėjo iki mažiau nei 100 metrų.

Kelių policija, siekdama užtikrinti saugumą, Liuge G3011 greitkelyje įvedė laikiną eismo reguliavimą.

Laikinai buvo uždaryta turistų pamėgta Mingša oazės vietovė, kurioje yra pusmėnulio formos šaltinis.

Liepos 20 d. Didžiosios kinų sienos lankytojus užklupo lietus su gūsingu vėju, kuris žmones išvertė iš kojų.

Taifūnas „Prapirun“ smogė pietų Kinijai liepos 22 d. naktį ir į Hainano salą atnešė smarkias liūtis ir stiprius vėjus. Per dieną 12 miestų ir apskričių, iškrito daugiau kaip 100 mm kritulių, o Vaningo mieste, Hainano provincijoje, vėjo gūsiai viršijo 38 metrus per sekundę.

Taifūno kelyje, Guangdongo ir Guangsi provincijose, buvo evakuota daugiau kaip 26 000 turistų.

Saloje buvo sustabdytas keltų ir greitųjų traukinių eismas, o turistų pamėgtame Sanja mieste laikinai uždarytos lankytinos vietos.

Dėl smarkios liūties buvo sustabdyti greitieji traukiniai. Hainano sala, Kinija

Akivaizdu, kad vaizdo įrašo pradžioje išsakyta prognozė jau pildosi. Tai ypač akivaizdu Kinijoje. Šią šalį užgriuvo nesibaigiantys kataklizmai. Jie nusineša žmonių gyvybes ir tiesiogine prasme naikina šalį.

Kinijos nacionalinio stichinių nelaimių prevencijos ir likvidavimo komiteto biuro duomenimis, vien per pirmąjį 2024 m. pusmetį šalyje nuo stichinių nelaimių žuvo arba dingo 322 žmonės, nukentėjo 32,381 mln. žmonių. Ekonominiai nuostoliai dėl kataklizmų 2024 m. pirmąjį pusmetį sudarė 13,042 mlrd. dolerių.

Išvados

Kinija neabejotinai pasižymi aukštu technologijų lygiu. Tačiau to nepakanka, kad būtų galima susidoroti su didėjančiais destruktyviais kataklizmais. Be to, šios šalies potencialo praradimas bus pražūtingas visai žmonijai.

O svarbiausia, kad kataklizmai neapsiribos vien Kinija. Artimiausiais metais jie sunaikins visą planetą.

Jau kelerius metus mūsų tarptautinė savanorių komanda kasdien stebi klimato situaciją planetoje. Tai daroma siekiant susidaryti objektyvų vaizdą apie tai, kas vyksta, ir pranešti apie tai žmonėms. Kuo ilgiau visuomenė liks akla, tuo didesnė tikimybė, kad neigiamos prognozės planetai ir visai žmonijai išsipildys.

Dažniausiai komentaruose prie vaizdo įrašų ir straipsnių apie klimato kataklizmus užduodamas klausimas: ką daryti?

Pirmiausia būtina kuo daugiau žmonių informuoti apie tai, kas vyksta su mūsų planeta ir kas mūsų laukia ateityje. Sąmoningumo didinimas yra pagrindinis šios užduoties etapas. Šiuo tikslu rengiami savaitiniai stebėsenos pranešimai, o taip pat sukurta mokslininkų kartu su savanoriais forumų ir konferencijų serija “Pasaulinė krizė”.

Kai visuomenė suvoks padėties rimtumą, ši problema taps svarbiausiu prioritetu. Tai suvienys žmonijos mokslinį potencialą, kuris padės giliau ištirti problemą ir rasti jos sprendimą.

Kadangi tai mūsų visų bendra problema, ją turėtų spręsti visas pasaulis.

O kai žmonija pašalins klimato grėsmę, žmonės supras, kad daug geriau, veiksmingiau, saugiau ir gražiau yra vienytis, o ne kovoti ir skaldytis. Tai, savo ruožtu, leis sukurti pasaulį, kuriame nebeliks karų, o visuomenė evoliucionuos ir padarys vystymosi šuolį.

Tai labai realios perspektyvos, kurios dabar priklauso nuo tavo sprendimo.

Šio straipsnio vaizdo versiją galite peržiūrėti čia: