Gegužės 29 d. vėl prasidėjo ugnikalnio išsiveržimas Islandijos Reikjano pusiasalyje. Iš maždaug 3,4 km ilgio plyšio, esančio netoli Sundhnuko kraterio, pradėjo veržtis lavos čiurkšlės. Likus dviem valandoms iki išsiveržimo pradžios Norvegijos meteorologijos agentūra prognozavo, kad magma išsiverš, po to Grindaviko mieste buvo paskelbta nepaprastoji padėtis ir pradėta skubi gyventojų evakuacija.
Apytiksliais mokslininkų skaičiavimais, išsiveržimo galia piko metu siekė iki 2 000 kubinių metrų per sekundę.
Ugnikalnio išsiveržimas Reikjano pusiasalyje Islandijoje 2024 m. gegužės 29 d.
Islandijos meteorologijos biuro deformacijų matavimų vadovas Benediktas Gunnaras Ofeighssonas sakė: „Tai buvo milžiniškas greitis. Tai buvo daug didesnis greitis, nei esame matę anksčiau... Pabėgti nuo jo būtų buvę neįmanoma.”
Prieš išsiveržimą buvo serija drebėjimų: vien per 7 dienas iki įvykio netoli Sundhnux kraterio buvo užfiksuota apie 400 žemės drebėjimų, kurių stipriausio stiprumas siekė 2,2 balo.
Nuo 2021 m. kovo mėn. tai jau aštuntas išsiveržimas Reikjano pusiasalyje ir per pastaruosius šešis mėnesius tai jau penktasis atvejis „Swarcenga” sistemoje.
Nuo gegužės 31 d. kelias dienas trukusios smarkios liūtys sukėlė staigius mirtinus potvynius pietų Vokietijoje. Dėl stichinės nelaimės žuvo mažiausiai 5 žmonės.
Keliose šalies dalyse paskelbta nepaprastoji padėtis. Labiausiai nukentėjo Bavarijos ir Badeno-Viurtembergo federalinės žemės, o stichinė nelaimė paskelbta trijuose Bavarijos rajonuose: Augsburge, Aichach-Friedberge ir Ginceburge.
Buvo sugriauta daug užtvankų, o vanduo plūstelėjo į apgyvendintas vietoves. Buvo užlieti ištisi miestai iki kelių metrų gylio. Gyvenamieji rajonai ėmė panašėti į miestus vaiduoklius.
Didžiulis potvynis Vokietijoje, 2024 m. birželis
Užtvindyti ir užblokuoti judrūs greitkeliai ir geležinkelio ruožai.
Ekologinė katastrofa įvyko Aukštutinės Bavarijos Freisingo apskrityje, kai dėl potvynio iš pažeistų rezervuarų išsiliejo mazutas. Naftos dėmė buvo matoma iš oro.
Birželio 2 d. Badeno-Viurtembergo žemėje, netoli Švabiš-Gmundo, dėl nuošliaužos nuvažiavo keleivinis traukinys. Kadangi vagonai neapvirto, nė vienas iš 185 keleivių nenukentėjo.
Badeno-Viurtembergo žemėje nuošliauža užgriuvo dalį greitkelio ir užtvindė pravažiuojantį automobilį
Nuošliauža taip pat užgriuvo dalį greitkelio ir užvertė pravažiuojantį automobilį. Vairuotojas per stebuklą buvo išgelbėtas.
Gegužės 31 d. Bavarijoje, Sigmaršelio savivaldybėje, per naktį Iškrito 134,8 mm kritulių. Vidutinė gegužės mėnesio norma šioje vietovėje yra 106,1 mm kritulių. Žmones teko gelbėti valtimis, o kai kuriuos net sraigtasparniu.
Iš nukentėjusių teritorijų buvo evakuota daugiau kaip 6 000 žmonių.
Birželio 4 d. Žemutinės Bavarijos Passau mieste paskelbta nepaprastoji padėtis dėl blogėjančios potvynių situacijos. Dunojaus upė viršijo prognozuojamą 10 metrų aukščiausią lygį. Dėl potvynio uždarytos Passau gatvės ir aikštės, mokyklose atšauktos pamokos. Sutriko motorinių transporto priemonių eismas.
Dėl potvynio uždarytos gatvės ir aikštės Žemutinės Bavarijos Passau mieste
Stichinės nelaimės padarinių likvidavimas
dalyvavo daugiau kaip 60 000 gelbėtojų.
Remiantis statistiniais duomenimis, tokio masto potvyniai Vokietijoje turėtų įvykti ne dažniau kaip kartą per šimtmetį. Tačiau pastaraisiais metais tokių įvykių jau pasitaiko kas kelerius metus.
Nuo gegužės 29 d. per savaitę Rusijos europinei daliai smogė kelios galingos audros. Didžiulę teritoriją nuo Archangelsko šiaurėje iki Dagestano respublikos šalies pietuose užklupo smarki kruša, škvalinis vėjas ir neįprastos liūtys.
Stichijos palietė: Karačiajų-Čerkesų Respublika, Stavropolio kraštas, Krasnodaro kraštas, Kursko kraštas, Pskovo kraštas, Baškirijos Respublika, Maskvos sritis, Nižnij Novgorodo sritis, Kurgano sritis, Kaliningrado sritis, Volgogrado sritis, Jaroslavlio sritis, Vladimiro sritis, Briansko sritis, Karelijos Respublika, Leningrado sritis, Tatarstano Respublika, Archangelsko sritis, Tambovo sritis, Samaros sritis, Voronežo sritis, Kalmukijos Respublika, Dagestano Respublika.
Rusijos europinę dalį užklupo kelios galingos audros
Gegužės 30-31 d. didelė
kruša
vietomis
siekė vištos kiaušinio dydį
nukentėjo Krasnodaro ir Stavropolio regionai.
Kai kuriose vietose kruša buvo tokia stipri, kad žemę padengė ledo sluoksnis. Didelė kruša apgadino automobilius ir namus. Didžiulė žala padaryta žemės ūkio paskirties žemei.
Keliuose Stavropolio rajonuose per naktį iškrito daugiau kaip 60 proc. mėnesio kritulių normos. Viename iš regiono kaimų škvalinis vėjas nuvertė reklaminį statinį su betoniniu pagrindu ir dalį saulės kolektorių, kai kuriuose namų ūkiuose nuvertė stogus, o ant dujų vamzdžių ir elektros linijų užvirto medžiai. Be elektros energijos liko apie 9 000 žmonių.
Gegužės 31 d. Čerkeske dėl siautėjančių stichijų žuvo vienas žmogus ir apie trisdešimt buvo sužeista. Bokštiniai kranai neatlaikė vėjo gūsių. Buvo apgadinti šimtai automobilių ir daugiau kaip 600 pastatų.
Pasak vietos gyventojų, tai buvo stipriausias uraganas Karačiajų-Čerkesijoje per paskutinius 20 metų.
Čerkeske dėl uraganinio vėjo krito bokštiniai kranai ir didžiuliai medžiai
Gegužės 31 d. popietę Maskvą užklupo liūtis po neįprastos karščio bangos. Sostinės vakaruose, netoli Krasnogorsko, per kelias valandas iškrito 45% mėnesio kritulių normos. Liūtį lydėjo žaibai ir galingi griaustiniai. Netoli Maskvos esančioje Balašichoje žaibo smūgis pražudė žmogų.
Birželio 2 d. Kaliningrado gatves ir prospektus užtvindė liūtis. Buvo užlieti pastatų rūsiai ir apatiniai aukštai. Prekybos centruose vanduo liejosi nuo lubų. Daugelis automobilių buvo apsemti iki pat stogo.
Kaliningrade automobiliai apsemti iki pat stogo
Kinijoje klimato katastrofų pasitaiko beveik kasdien.
Gegužės 30 d. popietę oras Pekine staiga pasikeitė per kelias sekundes. Sostinės gyventojai socialiniuose tinkluose dalijosi įspūdžiais apie tai, kaip saulėta diena staiga virto naktimi, prasidėjo audra su smarkiu lietumi ir uraganiniu vėju, kurio gūsiai siekė daugiau nei 37 m/s.
Buvo išversti dideli medžiai, daugelis jų krito ant automobilių ir užtvėrė kelius, nuo namų ant praeivių krito plytelės ir čerpės. Galingi vėjo gūsiai mėtė žmones nuo kojų. Uraganinis vėjas užklupo pramoninius alpinistus, dirbančius ant dangoraižio fasado, ir privertė juos suptis dideliame aukštyje. Per stebuklą jie išvengė sužalojimų ir sugebėjo nusileisti ant žemės.
Uraganinis vėjas Pekine vertė žmones nuo kojų ir supo pramoninius alpinistus dideliame aukštyje
Birželio 1 d. beveik mėnesiu anksčiau nei įprastai Guangdongo provincijos pakrantę nusiaubė taifūnas „Maliksi”.
Guangsi provincija paskelbė aukščiausią pavojaus lygį dėl smarkių liūčių, kurios nuo birželio 2 d. smogė Fengšano apygardai ir sukėlė didelius potvynius.
Didelio masto potvynis Kinijos Guangsi provincijoje
Nuo potvynių kenčia daugelis Kinijos regionų. Regioninės vandens išteklių administracijos duomenimis, birželio 5 d. vandens lygis 37 šalies upėse viršijo kritinį lygį, kai kur daugiau kaip 2 metrus.
Smarkios liūtys paveikė daugiau kaip 23 000 žmonių vien tik Guangsi Zhuang regione.
Ankstyvą birželio 3 d. rytą Japonijos Išikavos prefektūros gyventojai išsigando dėl naujo galingo 5,9 balo stiprumo žemės drebėjimo. Japonijos meteorologijos agentūros duomenimis, žemės drebėjimo epicentras buvo Noto vietovėje, maždaug 10 km gylyje. Praėjus kelioms minutėms po pirmojo požeminio smūgio, sekė dar vienas 4,8 balo stiprumo drebėjimas.
Seisminiai įvykiai įvyko toje pačioje teritorijoje, kuri vis dar bando atsigauti po didžiulių nuostolių, patirtų po sausio mėn. įvykusio žemės drebėjimo. Kalnuotose vietovėse esantys apgadinti namai tebėra sugriuvę, o daugiau kaip 3 300 prefektūros gyventojų buvo priversti apsistoti laikinuose apgyvendinimo centruose.
Žemės drebėjimo apgadinti namai Japonijos Išikavos prefektūros Noto rajone
Dėl nedidelio epicentro gylio žemės drebėjimas buvo juntamas didelėje teritorijoje. Vadžimos ir Suzu miestuose Išikavos prefektūroje užfiksuoti didesni nei 5 balų stiprumo požeminiai smūgiai. Silpnesnis seisminis aktyvumas užfiksuotas Tohoku ir Čugoku regionuose.
Traukinių eismas buvo sustabdytas. Jzioztsu miesto pastatuose atsirado įtrūkimų. Keli namai sugriuvo Vadžimos mieste, kuris anksčiau buvo nukentėjęs nuo 2024 m. sausio 1 d. žemės drebėjimo.
Birželio 3 d. Taivano saloje, Keelungo mieste, nuslinko didžiulė nuošliauža. Buvo užblokuotas Beiningo kelias. Miesto priešgaisrinė tarnyba pranešė, kad nukentėjo devynios transporto priemonės, iš kurių dvi buvo prispaustos nuolaužų. Du žmonės buvo sužeisti ir išvežti į ligoninę.
Transporto priemonės, nukentėjusios nuo nuošliaužos netoli Kigungo miesto Taivano saloje
Taipėjaus miesto ugniagesių departamentas į įvykio vietą išsiuntė gelbėtojus ir paieškos šunis, kad įsitikintų, jog niekas neliko įstrigęs po griuvėsiais.
Kadangi Beiningo kelias driekiasi palei pakrantę, narai taip pat buvo išsiųsti patikrinti, ar pakrantės zonoje nėra nukentėjusiųjų.
Gegužės 29 d. Maratono mieste (Teksasas, JAV) temperatūra per valandą nukrito 30 °C - nuo 41 °C iki 10 °C.
Stulbinamai nukritusią temperatūrą lydėjo neįprastai didelė kruša. Sniego pusnių aukštis siekė 60 cm.
Maratono ugniagesių vadas sakė, kad oro sąlygos iš vasaros į žiemą pasikeitė tiesiog per valandą. Pagrindinėje miesto gatvėje iškrito apie 60 cm krušos, kuri priminė sniegą.
Kruša Maratone, Teksaso valstijoje
Gatvėms valyti teko pasitelkti sniego valymo įrangą.
Pietų Afrikos meteorologijos tarnybos (SAWS) duomenimis, birželio 3-4 d. Pietų Afrikoje siautė stiprūs vėjai, mažiausiai du tornadai, kruša, sniegas ir smarkios liūtys.
Nuo stichijos stipriai nukentėjo Kvazulu-Natal ir Rytų Keipo provincijos. Mažiausiai 22 žmonės žuvo ir daugiau kaip 55 buvo sužeisti. Iš pavojingų teritorijų buvo evakuota daugiau kaip 2 000 vietos gyventojų.
Tongaato mieste, Kvazulu-Natale, kurį nusiaubė pražūtingas tornadas, padaryta didelė žala infrastruktūrai, nukentėjo mokyklos, keliai, viešieji pastatai ir sveikatos centrai. Šimtai namų buvo smarkiai apgadinti arba sugriauti. Smarkus lietus sugadino transformatorius ir elektros linijas, todėl gyventojai liko be elektros. Taip pat buvo apgadinti mobiliojo ryšio bokštai.
Sunaikinti namai po tornado siautėjimo Tongaato mieste, KwaZulu-Natal provincijoje
Vietos gyventojai buvo nustebę dėl įvykio masto. Vienas iš jų sakė: „Niekada nemaniau, kad kažkas panašaus gali nutikti mūsų krašte. Visada maniau, kad šis rajonas yra saugus”.
Kai kurie benamiais tapę Tongaato gyventojai buvo apgyvendinti viešuosiuose pastatuose, tačiau dauguma pasirinko likti savo namų griuvėsiuose, baimindamiesi, kad jų daiktai bus pavogti.
Rytų Keipo provincijoje potvyniai sugriovė kelius ir namus.
Pietų Afrikos meteorologijos tarnybos (SAWS) duomenimis, kai kuriose provincijos vietose užfiksuota
drėgniausia birželio diena per visą istoriją.
Prieš galingą audrą prasidėjo neįprastai aukšta temperatūra, po kurios smarkiai atšalo ir anksti iškrito sniegas. Dėl 30 cm aukščio sniego pusnių, milžiniškų šiam regionui, provincijoje buvo uždaryti keli keliai.
O Šiaurės Keipo provincijoje pirmą kartą per maždaug 40 metų iškrito sniegas.
Neįprastas sniegas Šiaurės Žaliojo kyšulio provincijoje, Pietų Afrika
Šylant mūsų planetai žaibų skaičius sparčiai didėja. Kalifornijos universiteto mokslininkų duomenimis, oro temperatūrai pakilus 1 laipsniu, atmosferos elektros išlydžių skaičius didėja 12 %.
Tuo pat metu perkūnijos vis dažniau sukelia tragiškų pasekmių.
Po žaibo Čekijoje, tragedijos vietoje dirba gelbėtojai
Gegužės 30 d. Rusijoje, Nižnij Novgorodo regione vyras žuvo kelionės upe metu. Pasak jo žmonos, kuri tuo metu buvo netoliese, beveik giedrame danguje pasirodė debesis, o tada į valtį trenkė žaibas.
Gegužės 31 d. Balašichoje, Maskvos srityje, žaibas užmušė gatve ėjusį vyrą, trenkdamas į skėtį, po kuriuo jis slėpėsi nuo lietaus.
Tą pačią dieną Azerbaidžane nuo žaibo smūgio žuvo trys žmonės, dar vienas buvo sunkiai sužeistas. Incidentai įvyko keliuose šalies vakaruose esančiuose rajonuose.
Birželio 2 d. Čekijoje žaibas trenkė į žaidimų aikštelę parke, kuriame vyko vaikų festivalis. Dėl iškrovos buvo sužeista 18 žmonių, pusė jų - vaikai. Kai kurie sužeistieji buvo gaivinami vietoje. Mažiausiai septynių žmonių būklė ligoninėje tebėra kritinė.
Vos per 10 metų žaibai tapo dvigubai ilgesni ir dažnesni. Atsirado superžaibų, kurių galia 1000 kartų didesnė nei įprastų.
Dangų skrodžia didžiuliai žaibai
Arkties regione, apimančiame Kanadą, Sibirą, Aliaską ir Arkties vandenyną, vidutinis žaibų smūgių skaičius išaugo nuo maždaug 18 000 per metus iki daugiau nei 150 000. Panašus augimas pastebimas visoje planetoje.
Dažniau pasitaiko sausų perkūnijų
(tai perkūnijos, kurios stebimos be kritulių arba su minimaliu kritulių kiekiu).
Dėl jų kyla dideli miško gaisrai.
Prasidėjo ir retos žiemos perkūnijos.
Žaibai susiję ne tik su atmosfera, bet ir su procesais, kurie vyksta Žemės gelmėse. Dabar mūsų planeta įžengia į 12 000 metų trunkantį klimato katastrofų ciklą, kurio metu Žemės branduolį veikia kosminiai smūgiai ir jis gauna didžiulį kiekį papildomos energijos.
Dėl šios energijos ir įkrautų dalelių iš planetos vidaus persiskirsto krūviai, padidėja oro jonizacija, todėl susidaro žaibai. Akivaizdu, kad perkūnijos procesų fizika labai pasikeičia. Tokie pat katastrofiški pokyčiai vyksta visuose planetos gamtos reiškiniuose.
Dabar visi protingi žmonės domisi, kas mūsų laukia toliau. Kad atsakytumėte į šį klausimą ir suprastumėte, kaip išvengti planetos katastrofos, rekomenduojame susipažinti su forumo „Pasaulinė krizė. Atsakomybė” medžiaga.
Šio straipsnio vaizdo versiją galite peržiūrėti čia:
Palikite komentarą